Akvaplaningas

Kaip tai atrodo iš vairuotojo vietos

Akvaplanavimas beveik niekada neįspėja iš anksto. Požymiai ateina vienu metu ir trunka sekundės dalis:

• vairas netikėtai palengvėja ir tampa „tuščias“;
• pasikeičia garsas — riedėjimo ūžesį pakeičia vandens šnypštimas;
• automobilis nustoja tiksliai laikyti kryptį, ima „plaukti“ juostoje;
• jei plaukia varančioji ašis, sūkiai staiga pakyla, nors pedalo padėtis nepasikeitė;
• ESP ar ABS lemputė gali sumirksėti, nors nieko blogo dar neatsitiko.

Ką daryti tą sekundę

1. Atleiskite akceleratorių. Ne staiga, o tolygiai — staigus atleidimas persiskirsto svorį ir gali pastūmėti galą į šoną.
2. Vairą laikykite tiesiai. Bet koks sukimas plaukiant nieko nekeičia, o atgavus sukibimą automobilis staigiai mes į tą pusę, kur pasukti ratai.
3. Nespauskite stabdžių. Neturėdami sukibimo ratai tik užsiblokuos, o ABS neturės ko reguliuoti.
4. Palaukite kelias dešimtis metrų. Sulėtėjus vandens sluoksnis pralaidžiamas, ir sukibimas grįžta pats.
5. Grįžus sukibimui — švelniai. Tik tada koreguokite kryptį ir, jei reikia, stabdykite.

Kas didina riziką

Teisinis protektoriaus minimumas vasarą yra 1,6 mm, bet tai riba, ties kuria padangą dar leidžiama naudoti, o ne riba, ties kuria ji gerai šalina vandenį. Praktinis orientyras — keisti ties 3 mm; skaičiai ir matavimo būdas surašyti protektoriaus gylio straipsnyje, o slėgio įtaka — oro slėgio straipsnyje.

Kaip sumažinti riziką dar prieš lietų

• Prieš rudens sezoną pasimatuokite protektorių — ne po pirmo stipraus lietaus, o iki jo.
• Laikykitės slėgio pagal gamintojo lentelę ir tikrinkite jį bent kartą per mėnesį.
• Nemaišykite padangų. Ant vienos ašies jos privalo būti to paties tipo ir matmenų, o skirtingas gylis priekyje ir gale keičia automobilio elgseną vandenyje.
• Geresnes padangas laikykite gale. Priekio nuslydimas baigiasi lėtėjimu, galo — sukimusi.
• Pakeiskite susidėvėjusius amortizatorius. Šokinėjantis ratas periodiškai atsikelia nuo dangos ir vandenyje praranda sukibimą anksčiau.

Kur Lietuvos keliuose rizika didžiausia

Vanduo susikaupia ne bet kur, o gana nuspėjamose vietose. Jas verta žinoti iš anksto, nes būtent ten reikia atleisti greitį, o ne reaguoti į jau prasidėjusį plaukimą:

• Provėžos senesniuose magistralių ruožuose. Vanduo iš jų neišbėga, o vairuotojas dažnai net nemato, kad važiuoja per ištisinį vandens ruožą.
• Dešinioji juosta prie kelkraščio. Ten susilieja vanduo, nubėgantis nuo viso kelio pločio.
• Tiltų ir viadukų sandūros. Danga keičiasi, o siūlėse dažnai susikaupia vandens juosta.
• Nuovažos ir žiedinių sankryžų įvažiavimai. Čia prie vandens prisideda dar ir šoninė jėga.
• Duobių pakraščiai po lietaus. Bala atrodo negili, bet ratas ją perkerta staiga ir tik iš vienos pusės.

Sniego košė — atskiras atvejis

Žiemą pavojinga ne tik vanduo. Ištirpusio sniego košė yra tirštesnė ir sunkesnė už vandenį, todėl protektorius ją šalina dar sunkiau, o plaukimas prasideda mažesniu greičiu. Papildoma rizika: košė kelio paviršiuje pasiskirsčiusi netolygiai, ir dažnai į ją įvažiuoja tik viena automobilio pusė — tada atsiranda staigus posūkio momentas.

Elgesys toks pat: jokių staigių veiksmų, greitis mažinamas iš anksto. Skirtumas tik tas, kad žiemą kritinis dydis yra ne 1,6 mm, o 3 mm — būtent tokio gylio nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. reikalauja ir taisyklės.

Kaip važiuoti per lietų

Svarbiausia mažinti greitį iš anksto, o ne tada, kai vanduo jau po ratais. Papildomai padeda paprasti dalykai: didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio, važiavimas jo vėžėmis, kur vandens mažiau, ir vengimas ilgai važiuoti provėžomis. Įjungtas pastovaus greičio palaikymas smarkiame lietuje kenkia — sistema reaguoja į greičio kritimą pridėdama trauką būtent tą akimirką, kai jos reikia mažiausiai.

Balos kelkraštyje pavojingos ne dėl gylio, o dėl to, kad į jas įvažiuoja tik vienas ratas: automobilis staigiai traukiamas į šoną. Jei tokios balos išvengti nepavyksta, laikykite vairą tvirtai abiem rankomis ir neatleiskite dujų staiga.

Po įvykio

Jei automobilis vandenyje jau plaukė, verta patikrinti tris dalykus: protektoriaus gylį visose keturiose padangose, slėgį ir ratų geometriją — dažnai paaiškėja, kad viena ašis nudilusi kur kas labiau. Jei plaukimas kartojasi tose pačiose vietose ir tuo pačiu greičiu, padangos jau pasiekė savo ribą, ir laikas žiūrėti vasarinių padangų arba universalių padangų pasirinkimą.